Mūsų tradicinis Naujametinis vakarėlis šiemet vėlavo beveik kaip pavasaris, bet į žiemos rėmus vis dėlto tilpome.
Mūsų tradicinis Naujametinis vakarėlis šiemet vėlavo beveik kaip pavasaris, bet į žiemos rėmus vis dėlto tilpome.
Ankstų vasario 2 dienos rytą išsiruošėme į žiemos kelionę. Pirmoji mūsų stotelė – „Nuotykių akademija", kur buvome svetingai pasitikti eskimų ir uodegas vizginančių haskių. Eskimų vadas „Laižantis ledą" suskirstė mus į 2 komandas. Kiekviena komanda turėjo susigalvoti pavadinimą bei šūkį. Persikūniję į „Nanuko anūkų" bei „Geltono sniego" gentis pradėjome linksmybes.
Gentimis atlikome šamanišką mankštą, žaidėme tradicinius eskimų žaidimus, varžėmės rungtyse, tokiose kaip „Bizono tempimas" bei rogių slalomas. Drąsiausi komandų nariai žaidė futbolą, pavadintą „Bizono kiaušiniai". Na ir, žinoma, visi nekantriai laukė progos pasivažinėti šunų kinkiniu. Galiausiai visi draugiškai rūkėme taikos pypkę bei žaidėme Šiaurės tautų žaidimus indėniškoje palapinėje.
Iš „Nuotykių akademijos" patraukėme į Trakų rajone esantį Varnikų pažintinį taką, kur leidomės į žygį. Net pradėjęs kristi sniegas mūsų neišgąsdino ir visi ryžtingai įveikėme 3,5 km trasą. Žygį vainikavo dešrelių kepimas ant laužo.
Pavargę, bet pasisėmę begalę teigiamų emocijų ir pozityvios energijos atkeliavome į galutinį žiemos šventės tašką, kur prisiminėme praėjusias Kalėdas bei Naujuosius metus. Visi apsikeitėme dovanomis bei persikūnijome į pasirinktus personažus. Vakaro tema buvo – „Kas jis / ji toks / tokia?" Vakaro vinis – linksmosios „Metų nominacijos", kurių metu kiekvienas buvo įvertintas jam skirta ir geriausiai jį apibūdinančia nominacija.
Sekmadienio rytas pasidėjo poezijos skaitymo konkursu. Šį kartą skaitėme J. Jesenino ir J. Marcinkevičiaus eilėraščius. Tai visai nauja tradicija, kurią su malonumu palaikysime ir kitų metų vakarėlio metu.
Pailsėję, pasidžiaugę žiemiškais malonumais, entuziastingai imamės naujų darbų ir iššūkių!
